arta

Taip pat žr.: artă, årta, ir artą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

arta (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artas, mot. g. arta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artas	arti	arta	artos	arta	-
kilm.	arto	artų	artos	artų	-	-
naud.	artam	artiems	artai	artoms	-	-
gal.	artą	artus	artą	artas	-	-
įnag.	artu	artais	arta	artomis	-	-
viet.	artame	artuose	artoje	artose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artasis	artieji	artoji	artosios	-	-
kilm.	artojo	artųjų	artosios	artųjų	-	-
naud.	artajam	artiesiems	artajai	artosioms	-	-
gal.	artąjį	artuosius	artąją	artąsias	-	-
įnag.	artuoju	artaisiais	artąja	artosiomis	-	-
viet.	artajame	artuosiuose	artojoje	artosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artas.
• Skiemenys: ar-ta

arta

1. ta kurią arė
2. susijusi su plūgu ar arklu išverstomis vagomis ar tokiu būtų paruošta dirva

Etimologija

<= arti, aria, arė

---