busima

Taip pat žr.: būsima, busimą, ir būsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

busima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. busimas, mot. g. busima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	busimas	busimi	busima	busimos	busima	-
kilm.	busimo	busimų	busimos	busimų	-	-
naud.	busimam	busimiems	busimai	busimoms	-	-
gal.	busimą	busimus	busimą	busimas	-	-
įnag.	busimu	busimais	busima	busimomis	-	-
viet.	busimame	busimuose	busimoje	busimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	busimasis	busimieji	busimoji	busimosios	-	-
kilm.	busimojo	busimųjų	busimosios	busimųjų	-	-
naud.	busimajam	busimiesiems	busimajai	busimosioms	-	-
gal.	busimąjį	busimuosius	busimąją	busimąsias	-	-
įnag.	busimuoju	busimaisiais	busimąja	busimosiomis	-	-
viet.	busimajame	busimuosiuose	busimojoje	busimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. busimas.

Etimologija

<= busti, bunda, budo

---