bustinu

Taip pat žr.: bustinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bustinu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bustinas, mot. g. bustina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bustinas	bustini	bustina	bustinos	bustina	-
kilm.	bustino	bustinų	bustinos	bustinų	-	-
naud.	bustinam	bustiniems	bustinai	bustinoms	-	-
gal.	bustiną	bustinus	bustiną	bustinas	-	-
įnag.	bustinu	bustinais	bustina	bustinomis	-	-
viet.	bustiname	bustinuose	bustinoje	bustinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bustinasis	bustinieji	bustinoji	bustinosios	-	-
kilm.	bustinojo	bustinųjų	bustinosios	bustinųjų	-	-
naud.	bustinajam	bustiniesiems	bustinajai	bustinosioms	-	-
gal.	bustinąjį	bustinuosius	bustinąją	bustinąsias	-	-
įnag.	bustinuoju	bustinaisiais	bustinąja	bustinosiomis	-	-
viet.	bustinajame	bustinuosiuose	bustinojoje	bustinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bustinas, mot. g. bustina.

Etimologija

<= busti, bunda, budo

---