cit

 Jotvingių kalba

Tarimas

• TFA: [cìt]

Įvardis

cit (vyr. g.) (mot. g.)

1. • kitas ^(lt) (sen.)
   • kita ^(lt) (nau.)
   • kitoks ^(lt) (nau.)
   • kitokia ^(lt) (nau.)
     • Išsiskiriantis; ne toks, kitoks. Dėl reikšmės „sekantis, kitas“ žr. jotvingių k. andar.

Etimologija

Etimologija neaiški. Yra du numanomi šio žodžio kilmės paaiškinimai: 1) baltiškasis žodis „kitas“ yra subūdvardėjęs dalyvis, sudarytas iš veiksmažodžio šaknies kit- ir priesagos -ta- – *kit-tas > kitas; šią versiją galimai patvirtina lietuviški veikmažodiai kisti, keisti, kaityti; 2) baltiškasis žodis „kitas“ yra kompozitas, sudarytas iš dviejų įvardinių kamienų: iš *ki- < indoeuropiečių prokalbės *kᵘ̯i- ir nedistancinio įvardžio *tas; šiuo atžvilgiu baltiškasis „kitas“ sutaptų su slavų kalbų čь-to, sudaryto iš čь- (iš indoeuropiečių prokalbės *kᵘ̯i-) ir įvardžio to. Jotvingių kalbos atveju, tikėtina, kad pirminė priebalsė k virto c. Giminiškas lietuvių k. kitas, latvių k. cits, prūsų k. kittan („kitą“).

Kategorijos

• Nežymimieji įvardžiai

Įvardžio „cit“ linksniavimas
Linksnis		Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė		Bevardė giminė
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		cit	citi	cit	citas	cito	city
K.		citas	citun̄	citas	citun̄	citos	citun̄
N.		citu	citams	citai	citams	citu	citoms
G.		citan̄	citan̄s	citan̄	citan̄s	citon̄	citon̄s
Įn.		citu	citais	cita	citams	citu	citims
Vt.	Vi.	cicei	citesu	citoj	citosu	cicei	citesu
	Kr.	citan	citasna	citan	citasna	cituon	cituosna
	Gr.	citepi	citespi	citopi	citospi	citepi	citespi
	Ar.	citap	citump	citap	citump	cituop	citump
Š.		citas!	citi!	cita!	citas!	citon̄!	city!
Prieveiksmis
cei

Įvardžio „cit“ įvardžiuotinės formos ir laipsniavimas
Giminė	Įvardžiuotinės formos (V. Vienaskaita)	Aukštesnysis laipsnis (V. Vienaskaita)	Aukščiausiasis laipsnis (V. Vienaskaita)	Visų aukščiausiasis laipsnis (V. Vienaskaita)
Vyr. g.	cites escit	–	–	–
Mot. g.	cicei eicit	–	–	–
Bev. g.	citotat tatcito	–	–	–

---