dengtu

Taip pat žr.: dengtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dengtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dengtas, mot. g. dengta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dengtas	dengti	dengta	dengtos	dengta	-
kilm.	dengto	dengtų	dengtos	dengtų	-	-
naud.	dengtam	dengtiems	dengtai	dengtoms	-	-
gal.	dengtą	dengtus	dengtą	dengtas	-	-
įnag.	dengtu	dengtais	dengta	dengtomis	-	-
viet.	dengtame	dengtuose	dengtoje	dengtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dengtasis	dengtieji	dengtoji	dengtosios	-	-
kilm.	dengtojo	dengtųjų	dengtosios	dengtųjų	-	-
naud.	dengtajam	dengtiesiems	dengtajai	dengtosioms	-	-
gal.	dengtąjį	dengtuosius	dengtąją	dengtąsias	-	-
įnag.	dengtuoju	dengtaisiais	dengtąja	dengtosiomis	-	-
viet.	dengtajame	dengtuosiuose	dengtojoje	dengtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dengtas, mot. g. dengta.

Etimologija

<= dengti, dengia, dengė

---