derindavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

derindavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derindavęs, mot. g. derindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derindavęs	derindavę	derindavusi, derindavus	derindavusios	-	derindavę
kilm.	derindavusio	derindavusių	derindavusios	derindavusių	-	-
naud.	derindavusiam	derindavusiems	derindavusiai	derindavusioms	-	-
gal.	derindavusį	derindavusius	derindavusią	derindavusias	-	-
įnag.	derindavusiu	derindavusiais	derindavusia	derindavusiomis	-	-
viet.	derindavusiame	derindavusiuose	derindavusioje	derindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derindavusysis	derindavusieji	derindavusioji	derindavusiosios	-	-
kilm.	derindavusiojo	derindavusiųjų	derindavusiosios	derindavusiųjų	-	-
naud.	derindavusiajam	derindavusiesiems	derindavusiajai	derindavusiosioms	-	-
gal.	derindavusįjį	derindavusiuosius	derindavusiąją	derindavusiąsias	-	-
įnag.	derindavusiuoju	derindavusiaisiais	derindavusiąja	derindavusiosiomis	-	-
viet.	derindavusiajame	derindavusiuosiuose	derindavusiojoje	derindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. derindavęs, mot. g. derindavusi.

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---

Padalyvis

derindavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: derinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
derinant	derinus	derindavus	derinsiant

• Skiemenys: de-rin-da-vus

derindavus

1. susijęs su veiksmu derinti

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---