dingstamu

Taip pat žr.: dingstamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dingstamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dingstamas, mot. g. dingstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingstamas	dingstami	dingstama	dingstamos	dingstama	-
kilm.	dingstamo	dingstamų	dingstamos	dingstamų	-	-
naud.	dingstamam	dingstamiems	dingstamai	dingstamoms	-	-
gal.	dingstamą	dingstamus	dingstamą	dingstamas	-	-
įnag.	dingstamu	dingstamais	dingstama	dingstamomis	-	-
viet.	dingstamame	dingstamuose	dingstamoje	dingstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingstamasis	dingstamieji	dingstamoji	dingstamosios	-	-
kilm.	dingstamojo	dingstamųjų	dingstamosios	dingstamųjų	-	-
naud.	dingstamajam	dingstamiesiems	dingstamajai	dingstamosioms	-	-
gal.	dingstamąjį	dingstamuosius	dingstamąją	dingstamąsias	-	-
įnag.	dingstamuoju	dingstamaisiais	dingstamąja	dingstamosiomis	-	-
viet.	dingstamajame	dingstamuosiuose	dingstamojoje	dingstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dingstamas, mot. g. dingstama.

Etimologija

<= dingti, dingsta, dingo

---