dingtu

Taip pat žr.: dingtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dingtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dingtas, mot. g. dingta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingtas	dingti	dingta	dingtos	dingta	-
kilm.	dingto	dingtų	dingtos	dingtų	-	-
naud.	dingtam	dingtiems	dingtai	dingtoms	-	-
gal.	dingtą	dingtus	dingtą	dingtas	-	-
įnag.	dingtu	dingtais	dingta	dingtomis	-	-
viet.	dingtame	dingtuose	dingtoje	dingtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingtasis	dingtieji	dingtoji	dingtosios	-	-
kilm.	dingtojo	dingtųjų	dingtosios	dingtųjų	-	-
naud.	dingtajam	dingtiesiems	dingtajai	dingtosioms	-	-
gal.	dingtąjį	dingtuosius	dingtąją	dingtąsias	-	-
įnag.	dingtuoju	dingtaisiais	dingtąja	dingtosiomis	-	-
viet.	dingtajame	dingtuosiuose	dingtojoje	dingtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dingtas, mot. g. dingta.

Etimologija

<= dingti, dingsta, dingo

---