duodama

Taip pat žr.: duodamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

duodama (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. duodamas, mot. g. duodama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duodamas	duodami	duodama	duodamos	duodama	-
kilm.	duodamo	duodamų	duodamos	duodamų	-	-
naud.	duodamam	duodamiems	duodamai	duodamoms	-	-
gal.	duodamą	duodamus	duodamą	duodamas	-	-
įnag.	duodamu	duodamais	duodama	duodamomis	-	-
viet.	duodamame	duodamuose	duodamoje	duodamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duodamasis	duodamieji	duodamoji	duodamosios	-	-
kilm.	duodamojo	duodamųjų	duodamosios	duodamųjų	-	-
naud.	duodamajam	duodamiesiems	duodamajai	duodamosioms	-	-
gal.	duodamąjį	duodamuosius	duodamąją	duodamąsias	-	-
įnag.	duodamuoju	duodamaisiais	duodamąja	duodamosiomis	-	-
viet.	duodamajame	duodamuosiuose	duodamojoje	duodamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. duodamas.
• Skiemenys: duo-da-ma

duodama

1. ta kuria galima duoti

Etimologija

duoti, duoda, davė

Pusdalyvis

duodama (pusdalyvis, mot. g., vns., vard.)

Pusdalyvis
	Vienaskaita	Daugiskaita
vyr. g.	duodamas	duodami
mot. g.	duodama	duodamos

• Skiemenys: duo-da-ma

duodama

Etimologija

duoti, duoda, davė

---