elgetauta

Taip pat žr.: elgetautą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

elgetauta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. elgetautas, mot. g. elgetauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	elgetautas	elgetauti	elgetauta	elgetautos	elgetauta	-
kilm.	elgetauto	elgetautų	elgetautos	elgetautų	-	-
naud.	elgetautam	elgetautiems	elgetautai	elgetautoms	-	-
gal.	elgetautą	elgetautus	elgetautą	elgetautas	-	-
įnag.	elgetautu	elgetautais	elgetauta	elgetautomis	-	-
viet.	elgetautame	elgetautuose	elgetautoje	elgetautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	elgetautasis	elgetautieji	elgetautoji	elgetautosios	-	-
kilm.	elgetautojo	elgetautųjų	elgetautosios	elgetautųjų	-	-
naud.	elgetautajam	elgetautiesiems	elgetautajai	elgetautosioms	-	-
gal.	elgetautąjį	elgetautuosius	elgetautąją	elgetautąsias	-	-
įnag.	elgetautuoju	elgetautaisiais	elgetautąja	elgetautosiomis	-	-
viet.	elgetautajame	elgetautuosiuose	elgetautojoje	elgetautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. elgetautas.

Etimologija

<= elgetauti, elgetauja, elgetavo

---