ello

 Ispanų kalba

Tarimas

• (Ispanija) TFA: [ˈe.ʝo]

Daiktavardis

ello (vyr. g.)

1. id ^(lt)

Vartosenos pastabos

Šis daiktavardis yra neskaičiuotinis.

Etimologija

Iš lotynų k. illud, žodžio ille bevardės formos. Taip pat žiūrėkite ispanų k. lo.

Kategorijos

• Psichologija

---

Įvardis

ello (bev. g.)

1. tai ^(lt) (angl. it)

Vartosenos pastabos

Kaip įvardis, ello vartojamas retai.

Etimologija

Iš lotynų k. illud, žodžio ille bevardės formos. Taip pat žiūrėkite ispanų k. lo.

Kategorijos

• Asmeniniai įvardžiai

Taip pat žiūrėkite

Įvardžio „ello“ formos
Linksnis Caso	Asmeninis įvardis Pronombre personal
Vardininkas Nominativo	ello
Naudininkas Dativo	le (se)
Galininkas Acusativo	lo, la1
Sangrąžinė forma Reflexivo	se
Toninė prielinksninė forma	ello
Sangrąžinė prielinksninė forma	sí
Su žodeliu con	con ello
1. Priklauso nuo adresato giminės: lo vartojamas tada, kai adresatas yra vyriškos g., o la - kai moteriškos.

Savybinio įvardžio „su“ formos
Savybiniai įvardžiai Pronombres posesivos Asmeniniai įvardžiai: Él, Ella, Ello, Usted, Ellos, Ellas, Ustedes	Sutrumpintos formos Vartojamos prieš kitus žodžius	Prailgintos formos Vartojamos po kitų žodžių arba atskirai
		Vyriškoji. g. Masculino	Moteriškoji g. Femenino
Vienaskaita Singular	su	suyo	suya
Daugiskaita Plural	sus	suyos	suyas

Ispanų kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai vardininko linksnyje	Vienaskaita Singular	Daugiskaita Plural
I-asis asmuo Primera persona	yo	nosotros (vyr. g.) nosotras (mot. g.)
II-asis asmuo Segunda persona	tú usted1 (formalu)	vosotros (vyr. g.) vosotras (mot. g.) ustedes1 (formalu)
III-iasis asmuo Tercera persona	él (vyr. g.) (bev. g.) ella (mot. g.) ello2 (bev. g.)	ellos (vyr. g.) ellas (mot. g.)
1. Asmenuojamas kaip 3-iojo asmens vienaskaitos įvardis. 2. Vartojamas retai.

---