esamu

Taip pat žr.: esamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

esamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. esamas, mot. g. esama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	esamas	esami	esama	esamos	esama	-
kilm.	esamo	esamų	esamos	esamų	-	-
naud.	esamam	esamiems	esamai	esamoms	-	-
gal.	esamą	esamus	esamą	esamas	-	-
įnag.	esamu	esamais	esama	esamomis	-	-
viet.	esamame	esamuose	esamoje	esamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	esamasis	esamieji	esamoji	esamosios	-	-
kilm.	esamojo	esamųjų	esamosios	esamųjų	-	-
naud.	esamajam	esamiesiems	esamajai	esamosioms	-	-
gal.	esamąjį	esamuosius	esamąją	esamąsias	-	-
įnag.	esamuoju	esamaisiais	esamąja	esamosiomis	-	-
viet.	esamajame	esamuosiuose	esamojoje	esamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. esamas, mot. g. esama.

Etimologija

<= būti, yra, buvo

---