galimu

Taip pat žr.: galimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galimas, mot. g. galima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galimas	galimi	galima	galimos	galima	-
kilm.	galimo	galimų	galimos	galimų	-	-
naud.	galimam	galimiems	galimai	galimoms	-	-
gal.	galimą	galimus	galimą	galimas	-	-
įnag.	galimu	galimais	galima	galimomis	-	-
viet.	galimame	galimuose	galimoje	galimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galimasis	galimieji	galimoji	galimosios	-	-
kilm.	galimojo	galimųjų	galimosios	galimųjų	-	-
naud.	galimajam	galimiesiems	galimajai	galimosioms	-	-
gal.	galimąjį	galimuosius	galimąją	galimąsias	-	-
įnag.	galimuoju	galimaisiais	galimąja	galimosiomis	-	-
viet.	galimajame	galimuosiuose	galimojoje	galimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galimas, mot. g. galima.

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---

Būdvardis

galimu (bdv., vyr. g. vns. įnag.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. galimas, mot. g. galima
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galimas	galimi	galima	galimos	galima	-
kilm.	galimo	galimų	galimos	galimų	-	-
naud.	galimam	galimiems, galimiem	galimai	galimoms, galimom	-	-
gal.	galimą	galimus	galimą	galimas	-	-
įnag.	galimu	galimais	galima	galimomis, galimom	-	-
viet.	galimame, galimam	galimuose, galimuos	galimoje, galimoj	galimose	-	-
šauksm.	galimas	galimi	galima	galimos	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galimas, mot. g. galima.

---