gimsimu

Taip pat žr.: gimsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gimsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gimsimas, mot. g. gimsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gimsimas	gimsimi	gimsima	gimsimos	gimsima	-
kilm.	gimsimo	gimsimų	gimsimos	gimsimų	-	-
naud.	gimsimam	gimsimiems	gimsimai	gimsimoms	-	-
gal.	gimsimą	gimsimus	gimsimą	gimsimas	-	-
įnag.	gimsimu	gimsimais	gimsima	gimsimomis	-	-
viet.	gimsimame	gimsimuose	gimsimoje	gimsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gimsimasis	gimsimieji	gimsimoji	gimsimosios	-	-
kilm.	gimsimojo	gimsimųjų	gimsimosios	gimsimųjų	-	-
naud.	gimsimajam	gimsimiesiems	gimsimajai	gimsimosioms	-	-
gal.	gimsimąjį	gimsimuosius	gimsimąją	gimsimąsias	-	-
įnag.	gimsimuoju	gimsimaisiais	gimsimąja	gimsimosiomis	-	-
viet.	gimsimajame	gimsimuosiuose	gimsimojoje	gimsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gimsimas, mot. g. gimsima.

Etimologija

<= gimti, gimsta, gimė

---