gulrot

 Norvegų kalba

Morkų laukas	Morkos

Tarimas

• TFA: [ɡʉlruːt]

Daiktavardis

gulrot (vyr. g.) (mot. g.)

1. morka ^(lt)

Daiktavardžio „gulrot“ formos
	Vienaskaita		Daugiskaita
	Nežym.	Žym.	Nežym.	Žym.
Vyr. g.	en gulrot	gulroten	gulrøtter	gulrøttene
Mot. g.	ei gulrot	gulrota

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

gulrot ^(no) – būdvardžiai ^(lt) 

gul (no) (vyr. g./mot. g.)

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

gulrot ^(no) – daiktavardžiai ^(lt) 

rot (no) (vyr. g./mot. g.)

Etimologija

Nuo norvegų k. gul („geltona“) + rot („šaknis“).

Kategorijos

• Augalai
• Daržovės

---