imtu

Taip pat žr.: imtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

imtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. imtas, mot. g. imta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imtas	imti	imta	imtos	imta	-
kilm.	imto	imtų	imtos	imtų	-	-
naud.	imtam	imtiems	imtai	imtoms	-	-
gal.	imtą	imtus	imtą	imtas	-	-
įnag.	imtu	imtais	imta	imtomis	-	-
viet.	imtame	imtuose	imtoje	imtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	imtasis	imtieji	imtoji	imtosios	-	-
kilm.	imtojo	imtųjų	imtosios	imtųjų	-	-
naud.	imtajam	imtiesiems	imtajai	imtosioms	-	-
gal.	imtąjį	imtuosius	imtąją	imtąsias	-	-
įnag.	imtuoju	imtaisiais	imtąja	imtosiomis	-	-
viet.	imtajame	imtuosiuose	imtojoje	imtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. imtas, mot. g. imta.

Etimologija

<= imti, ima, ėmė

---