infinitiv

From Wiktionary, the free dictionary

Remove ads
Taip pat žr.: Infinitiv

 Norvegų kalba

Daiktavardis

infinitiv (vyr. g.)

  1. bendr. (lt) (Gramatika) (sant.)
  2. bendratis (lt) (mot. g.) (Gramatika)

 Rumunų kalba

Daiktavardis

infinitiv (bev. g.)

  1. bendr. (lt) (Gramatika) (sant.)
  2. bendratis (lt) (mot. g.) (Gramatika)

 Čekų kalba

Daiktavardis

infinitiv

  1. bendratis (lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Švedų kalba

Daiktavardis

Trumpi faktai Žodžio kaitymas, Vienaskaita ...

infinitiv (bev. g.)

  1. bendratis (lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



Remove ads

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Remove ads