ir
From Wiktionary, the free dictionary
Remove ads
Lietuvių kalba
Jungtukas
ir -
- vartojamas sujungti dviem panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Vyras ir žmona. Nepaprasti nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai. Vakar smarkiai lijo ir dar smarkiau žaibavo.
- vartojamas gretinamai sujungti keliems panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Ir vienas, ir kitas. Ir teisinga, ir ne. Vakar ir smarkiai lijo, ir žaibavo, ir net snigo.
- vartojamas vientisiniam sakiniui, reiškiančiam išvadą, prijungti prie ankstesnio vientisinio sakinio: Buvo gražus oras, ir mokiniai nutarė važiuoti Į Vilnių. Dzingt, ir sudužo.
Sinonimai
Vertimai
Prieveiksmis
ir -
- irgi, taip pat:
- nors žodis irgi kilęs iš ir, dabartinėje kalboje ir kaip prieveiksmis vartojamas rečiau už irgi.
ir -
- nurodo, kad po jos einantis žodis yra pilnesnio rinkinio dalis: Ir geležis sudyla. Duok ir jam užkąsti. Važiuosime, kad ir lytų.
- net, dargi: Vinies ir to nemoka įkalti.
- o (klausiamuosiuose sakiniuose): Ir ką tu jam padarysi?
- kaip tik (nurodo patikslinamąjį veiksmą): jis ir nori pasakyti, ko jūs klausiate.
Remove ads
Galisų kalba
Veiksmažodis
Etimologija
| Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Remove ads
Ispanų kalba
Veiksmažodis
Etimologija
Formos, prasidedančios „I“,„Y“, kilo iš Lotynų kalbos eō bendraties īre, „V“ prasidedančios formos - iš vādō bendraties vādere, „F“ prasidedančios formos - iš atitinkamų sum formų.
Kaitymas
ir kaitymas (Žr. Priedas:Ispanų kalbos veiksmažodžiai)
Jotvingių kalba
Tarimas
- TFA: [ir̃]
Jungtukas
- ir (lt) (nau.)
- Jungiant atskirus žodžius, sakinio dalis, sakinius
- Brid ir adlis.
- Briedis ir erelis.
- Brid ir adlis.
- Jungiant panašius žodžius, sakinio dalis
- Ėde ir lukas, ir brid.
- Ėdė ir lokys, ir briedis.
- Ėde ir lukas, ir brid.
- Jungiant atskirus žodžius, sakinio dalis, sakinius
Etimologija
Naujadaras. Nesunkiai padarytas atsižvelgiant į kitas baltų kalbas. Iš baltų-slavų prokalbės *ir („ir, irgi“), iš indoeuropiečių proklabės *h₂r̥- („todėl, tad“). Giminiškas lietuvių k. ir, latvių k. ir, prūsų k. ir. Palyginimui, senovės graikų k. ἄρα (ára, „tad, todėl, tada“). Tikriausiai nesusijęs su slavų prokalbės *i („ir, net“).
Prieveiksmis
- ir (lt) (nau.)
- Irgi, taip pat prasme
- Nurodant į pilnesnio žodžių rinkinio dalį
- Dok ir man falas.
- Duok ir man mėsos.
- Dok ir man falas.
- Net, dargi, o prasme
- Kaip tik prasme
- Išreiškiant nuostabą
- Ir es?!
- Ir jis?!
- Ir es?!
Etimologija
Žr. pr. jungtukas.
Remove ads
Latvių kalba
Veiksmažožis
Portugalų kalba
ir
Etimologija
Formos, prasidedančios „I“,„Y“, kilo iš Lotynų kalbos eō bendraties īre, „V“ prasidedančios formos - iš vādō bendraties vādere, „F“ prasidedančios formos - iš atitinkamų sum formų.
Retoromanų kalba
Veiksmažodis
Etimologija
| Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Remove ads
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads