jusimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jusimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jusimas, mot. g. jusima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jusimas	jusimi	jusima	jusimos	jusima	-
kilm.	jusimo	jusimų	jusimos	jusimų	-	-
naud.	jusimam	jusimiems	jusimai	jusimoms	-	-
gal.	jusimą	jusimus	jusimą	jusimas	-	-
įnag.	jusimu	jusimais	jusima	jusimomis	-	-
viet.	jusimame	jusimuose	jusimoje	jusimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jusimasis	jusimieji	jusimoji	jusimosios	-	-
kilm.	jusimojo	jusimųjų	jusimosios	jusimųjų	-	-
naud.	jusimajam	jusimiesiems	jusimajai	jusimosioms	-	-
gal.	jusimąjį	jusimuosius	jusimąją	jusimąsias	-	-
įnag.	jusimuoju	jusimaisiais	jusimąja	jusimosiomis	-	-
viet.	jusimajame	jusimuosiuose	jusimojoje	jusimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jusimas, mot. g. jusima.

jusimam

1. tas, kurį jus

Etimologija

<= justi, junda, judo

---

Dalyvis

jusimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jusimas, mot. g. jusima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jusimas	jusimi	jusima	jusimos	jusima	-
kilm.	jusimo	jusimų	jusimos	jusimų	-	-
naud.	jusimam	jusimiems	jusimai	jusimoms	-	-
gal.	jusimą	jusimus	jusimą	jusimas	-	-
įnag.	jusimu	jusimais	jusima	jusimomis	-	-
viet.	jusimame	jusimuose	jusimoje	jusimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jusimasis	jusimieji	jusimoji	jusimosios	-	-
kilm.	jusimojo	jusimųjų	jusimosios	jusimųjų	-	-
naud.	jusimajam	jusimiesiems	jusimajai	jusimosioms	-	-
gal.	jusimąjį	jusimuosius	jusimąją	jusimąsias	-	-
įnag.	jusimuoju	jusimaisiais	jusimąja	jusimosiomis	-	-
viet.	jusimajame	jusimuosiuose	jusimojoje	jusimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jusimas, mot. g. jusima.

jusimam

1. tas, kurį jus

Etimologija

<= justi, junta, juto

---