kaulo

 Jotvingių kalba

Kaulai

Tarimas

• TFA: ['káu.lo]

Daiktavardis

kaulo (bev. g.)

1. kaulas ^(lt) (nau.)
   • kaip organas
2. • kaulas ^(lt) (nau.)
   • kaulinis audinys ^(lt) (nau.)
     • kaip medžiaga

Daiktavardžio „kaulo“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kaulo	kauly
K.		kaulos	kaulun̄
N.		kaulu	kauloms
G.		kaulon̄	kaulon̄s
Įn.		kaulu	kaulims
Vt.	Vi.	kaulei	kaulesu
	Kr.	kauluon	kauluosna
	Gr.	kaulepi	kaulespi
	Ar.	kauluop	kaulump
Š.		kaulon̄!	kauly!

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *káuˀlas, iš indoeuropiečių prokalbės *keh₂ulós. Giminiškas prūsų k. caulan, lietuvių k. kaulas, latvių k. kauls, latgalių k. kauls.

Kategorijos

• Kaulai
• Kūno dalys
• Medžiagos
• Žmogaus kaulai
• Žmogaus kūno dalys

---