keldavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keldavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keldavęs, mot. g. keldavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keldavęs	keldavę	keldavusi, keldavus	keldavusios	-	keldavę
kilm.	keldavusio	keldavusių	keldavusios	keldavusių	-	-
naud.	keldavusiam	keldavusiems	keldavusiai	keldavusioms	-	-
gal.	keldavusį	keldavusius	keldavusią	keldavusias	-	-
įnag.	keldavusiu	keldavusiais	keldavusia	keldavusiomis	-	-
viet.	keldavusiame	keldavusiuose	keldavusioje	keldavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keldavusysis	keldavusieji	keldavusioji	keldavusiosios	-	-
kilm.	keldavusiojo	keldavusiųjų	keldavusiosios	keldavusiųjų	-	-
naud.	keldavusiajam	keldavusiesiems	keldavusiajai	keldavusiosioms	-	-
gal.	keldavusįjį	keldavusiuosius	keldavusiąją	keldavusiąsias	-	-
įnag.	keldavusiuoju	keldavusiaisiais	keldavusiąja	keldavusiosiomis	-	-
viet.	keldavusiajame	keldavusiuosiuose	keldavusiojoje	keldavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keldavęs, mot. g. keldavusi.
• Skiemenys: kel-da-vus

keldavus

1. ta, kuri keldavo

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---

Padalyvis

keldavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: keliant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
keliant	kėlus	keldavus	kelsiant

• Skiemenys: kel-da-vus

keldavus

1. susijęs su veiksmu kelti, kelia, kėlė

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---