kuo

 Jotvingių kalba

Šuo

Tarimas

• TFA: [kuõ]

Daiktavardis

kuo (vyr. g.)

1. šuo ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „kuo“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kuo	kunys
K.		kuns kunis	kuniun̄
N.		kuniu	kunems
G.		kunin̄	kunin̄s
Įn.		kuniu	kuneis
Vt.	Vi.	kuny	kunysu
	Kr.	kunyn	kunysna
	Gr.	kunypi	kunyspi
	Ar.	kunyp	kuniump
Š.		kuni!	kunys!

Etimologija

Susijęs su baltų-slavų prokalbės *šuo, *šunas- (iš *ś(w)ō), iš indoeuropiečių prokalbės *ḱwṓ; artimesnis indoeuropietiškai formai. Giminiškas airių k. cú, armėnų k. շուն (šun), latgalių k. suņs, latvių k. suns, lietuvių k. šuo, lotynų k. canis, prūsų k. sunis, sanskrito श्वन् (śván), senovės graikų k. κύων (kúōn), valų k. ci.

Kategorijos

• Naminiai gyvūnai
• Žinduoliai

Taip pat žiūrėkite

Šunys jotvingių kalba
? (šuniukas)	? (šunų patinas)	? (kalė)	kuo (šuo)

---