lenkus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lenkus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lenkęs, mot. g. lenkusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkęs	lenkę	lenkusi, lenkus	lenkusios	-	lenkę
kilm.	lenkusio	lenkusių	lenkusios	lenkusių	-	-
naud.	lenkusiam	lenkusiems	lenkusiai	lenkusioms	-	-
gal.	lenkusį	lenkusius	lenkusią	lenkusias	-	-
įnag.	lenkusiu	lenkusiais	lenkusia	lenkusiomis	-	-
viet.	lenkusiame	lenkusiuose	lenkusioje	lenkusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkusysis	lenkusieji	lenkusioji	lenkusiosios	-	-
kilm.	lenkusiojo	lenkusiųjų	lenkusiosios	lenkusiųjų	-	-
naud.	lenkusiajam	lenkusiesiems	lenkusiajai	lenkusiosioms	-	-
gal.	lenkusįjį	lenkusiuosius	lenkusiąją	lenkusiąsias	-	-
įnag.	lenkusiuoju	lenkusiaisiais	lenkusiąja	lenkusiosiomis	-	-
viet.	lenkusiajame	lenkusiuosiuose	lenkusiojoje	lenkusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lenkęs, mot. g. lenkusi.
• Skiemenys: len-kus

lenkus

1. ta, kuri lenkė

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---

Padalyvis

lenkus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: lenkiant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
lenkiant	lenkus	lenkdavus	lenksiant

• Skiemenys: len-kus

lenkus

1. susijęs su veiksmu lenkti, lenkia, lenkė

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---