metusiu

Taip pat žr.: metusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

metusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. metęs, mot. g. metusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	metęs	metę	metusi, metus	metusios	-	metę
kilm.	metusio	metusių	metusios	metusių	-	-
naud.	metusiam	metusiems	metusiai	metusioms	-	-
gal.	metusį	metusius	metusią	metusias	-	-
įnag.	metusiu	metusiais	metusia	metusiomis	-	-
viet.	metusiame	metusiuose	metusioje	metusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	metusysis	metusieji	metusioji	metusiosios	-	-
kilm.	metusiojo	metusiųjų	metusiosios	metusiųjų	-	-
naud.	metusiajam	metusiesiems	metusiajai	metusiosioms	-	-
gal.	metusįjį	metusiuosius	metusiąją	metusiąsias	-	-
įnag.	metusiuoju	metusiaisiais	metusiąja	metusiosiomis	-	-
viet.	metusiajame	metusiuosiuose	metusiojoje	metusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. metęs, mot. g. metusi.

metusiu

1. tas, kuris metė

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---