migta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

migta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. migtas, mot. g. migta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	migtas	migti	migta	migtos	migta	-
kilm.	migto	migtų	migtos	migtų	-	-
naud.	migtam	migtiems	migtai	migtoms	-	-
gal.	migtą	migtus	migtą	migtas	-	-
įnag.	migtu	migtais	migta	migtomis	-	-
viet.	migtame	migtuose	migtoje	migtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	migtasis	migtieji	migtoji	migtosios	-	-
kilm.	migtojo	migtųjų	migtosios	migtųjų	-	-
naud.	migtajam	migtiesiems	migtajai	migtosioms	-	-
gal.	migtąjį	migtuosius	migtąją	migtąsias	-	-
įnag.	migtuoju	migtaisiais	migtąja	migtosiomis	-	-
viet.	migtajame	migtuosiuose	migtojoje	migtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. migtas.
• Skiemenys: mig-ta

migta

1. ta, kurią migo

Etimologija

<= migti, minga, migo

Antonimai

    migta: bendrai

nemigta (lt)

Vertimai

  migta: bendrai

---