nesusigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusigertas, mot. g. nesusigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigertas	nesusigerti	nesusigerta	nesusigertos	nesusigerta	-
kilm.	nesusigerto	nesusigertų	nesusigertos	nesusigertų	-	-
naud.	nesusigertam	nesusigertiems	nesusigertai	nesusigertoms	-	-
gal.	nesusigertą	nesusigertus	nesusigertą	nesusigertas	-	-
įnag.	nesusigertu	nesusigertais	nesusigerta	nesusigertomis	-	-
viet.	nesusigertame	nesusigertuose	nesusigertoje	nesusigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusigertasis	nesusigertieji	nesusigertoji	nesusigertosios	-	-
kilm.	nesusigertojo	nesusigertųjų	nesusigertosios	nesusigertųjų	-	-
naud.	nesusigertajam	nesusigertiesiems	nesusigertajai	nesusigertosioms	-	-
gal.	nesusigertąjį	nesusigertuosius	nesusigertąją	nesusigertąsias	-	-
įnag.	nesusigertuoju	nesusigertaisiais	nesusigertąja	nesusigertosiomis	-	-
viet.	nesusigertajame	nesusigertuosiuose	nesusigertojoje	nesusigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusigertas, mot. g. nesusigerta.
• Skiemenys: ne-su-si-ger-tu

nesusigertu

1. tas, kurį nesusigėrė

Etimologija

<= nesusigerti, nesusigeria, nesusigėrė <= ne- + susigerti, susigeria, susigėrė <= su- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---