patvirtintu

Taip pat žr.: patvirtintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patvirtintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patvirtintas, mot. g. patvirtinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtintas	patvirtinti	patvirtinta	patvirtintos	patvirtinta	-
kilm.	patvirtinto	patvirtintų	patvirtintos	patvirtintų	-	-
naud.	patvirtintam	patvirtintiems	patvirtintai	patvirtintoms	-	-
gal.	patvirtintą	patvirtintus	patvirtintą	patvirtintas	-	-
įnag.	patvirtintu	patvirtintais	patvirtinta	patvirtintomis	-	-
viet.	patvirtintame	patvirtintuose	patvirtintoje	patvirtintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patvirtintasis	patvirtintieji	patvirtintoji	patvirtintosios	-	-
kilm.	patvirtintojo	patvirtintųjų	patvirtintosios	patvirtintųjų	-	-
naud.	patvirtintajam	patvirtintiesiems	patvirtintajai	patvirtintosioms	-	-
gal.	patvirtintąjį	patvirtintuosius	patvirtintąją	patvirtintąsias	-	-
įnag.	patvirtintuoju	patvirtintaisiais	patvirtintąja	patvirtintosiomis	-	-
viet.	patvirtintajame	patvirtintuosiuose	patvirtintojoje	patvirtintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patvirtintas, mot. g. patvirtinta.

patvirtintu

1. tas, kurį patvirtino

Etimologija

<= patvirtinti, patvirtina, patvirtino

---