pilnas

From Wiktionary, the free dictionary

Remove ads

 Lietuvių kalba

Būdvardis

pilnas

  1. visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas
    • Kibiras pilnas vandens.
  2. daug turintis
    • Obelis pilna žiedų.
  3. (prk.) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)
    • Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.
  4. ištisas, netrūktinas
    • Pilni septyni kilometrai.
  5. (ret.) - nevaržomai, neribotai pasireiškiantis, visiškas.
    • Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine.
      Justinas Marcinkevičius
  6. (sen.) - tikras, kaip reikiant
    • Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė.
      Motiejus Valančius
  7. riebus, apkūnus
  8. pasiekęs tam tikrą laipsnį (apie amžiaus metus)
  9. (tarm.) - pribrendęs, prinokęs


Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės pl̥h₁nós. Panašūs žodžiai kitose kalbose - lotynų plenus ir rusų k. полный.

Antonimai

Išvestiniai žodžiai

Vertimai



Būdvardis

pilnas (nevart.)

  1. tikras, neabejojamas

Etimologija

Barbarizmas iš lenkų k. pewny.


Išraiškos arba posakiai



Būdvardis

pilnas (nevart.)

  1. stropus, uolus, kruopštus, rūpestingas

Etimologija

Barbarizmas iš lenkų k. pilny.


Išraiškos arba posakiai



Remove ads

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Remove ads