priimtu

Taip pat žr.: priimtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priimtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priimtas, mot. g. priimta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimtas	priimti	priimta	priimtos	priimta	-
kilm.	priimto	priimtų	priimtos	priimtų	-	-
naud.	priimtam	priimtiems	priimtai	priimtoms	-	-
gal.	priimtą	priimtus	priimtą	priimtas	-	-
įnag.	priimtu	priimtais	priimta	priimtomis	-	-
viet.	priimtame	priimtuose	priimtoje	priimtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimtasis	priimtieji	priimtoji	priimtosios	-	-
kilm.	priimtojo	priimtųjų	priimtosios	priimtųjų	-	-
naud.	priimtajam	priimtiesiems	priimtajai	priimtosioms	-	-
gal.	priimtąjį	priimtuosius	priimtąją	priimtąsias	-	-
įnag.	priimtuoju	priimtaisiais	priimtąja	priimtosiomis	-	-
viet.	priimtajame	priimtuosiuose	priimtojoje	priimtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priimtas, mot. g. priimta.

priimtu

1. tas, kurį priėmė

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---