ragintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ragintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ragintas, mot. g. raginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintas	raginti	raginta	ragintos	raginta	-
kilm.	raginto	ragintų	ragintos	ragintų	-	-
naud.	ragintam	ragintiems	ragintai	ragintoms	-	-
gal.	ragintą	ragintus	ragintą	ragintas	-	-
įnag.	ragintu	ragintais	raginta	ragintomis	-	-
viet.	ragintame	ragintuose	ragintoje	ragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintasis	ragintieji	ragintoji	ragintosios	-	-
kilm.	ragintojo	ragintųjų	ragintosios	ragintųjų	-	-
naud.	ragintajam	ragintiesiems	ragintajai	ragintosioms	-	-
gal.	ragintąjį	ragintuosius	ragintąją	ragintąsias	-	-
įnag.	ragintuoju	ragintaisiais	ragintąja	ragintosiomis	-	-
viet.	ragintajame	ragintuosiuose	ragintojoje	ragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ragintas, mot. g. raginta.
• Skiemenys: ra-gin-to-jo

ragintojo

1. tas, kurį ragino

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

ragintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintojas	ragintojai
kilm.	ragintojo	ragintojų
naud.	ragintojui	ragintojams
gal.	ragintoją	ragintojus
įnag.	ragintoju	ragintojais
viet.	ragintojuje	ragintojuose
šauksm.	ragintojau	ragintojai

• Skiemenys: ra-gin-to-jo
• žr. pagr. f. ragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. ragintoja.

ragintojo

1. tas, kuris ragina

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---