sterkas

 Jotvingių kalba

Pilkoji gervė	Gandras baloje

Tarimas

• TFA: ['stér.kas]

Daiktavardis

sterkas (vyr. g.)

1. gervė ^(lt) (sen.)
2. gandras ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „sterkas“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		sterkas	sterkai
K.		sterkas	sterkun̄
N.		sterku	sterkams
G.		sterkan̄	sterkan̄s
Įn.		sterku	sterkais
Vt.	Vi.	sterkei	sterkesu
	Kr.	sterkan	sterkasna
	Gr.	sterkepi	sterkespi
	Ar.	sterkap	sterkump
Š.		sterka!	sterkai!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Sinonimai)

?• p• a• r

sterkas ^(xsv) – gandras ^(lt) 

aucm (xsv) (vyr. g.) gars (xsv) (vyr. g.)

gerwe (xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

sterkas ^(xsv) – gervė ^(lt) 

gars (xsv) (vyr. g.)

Vartosenos pastabos

• Tai pagrindinis reikšmės „gervė“ žodis. Kaip „gervės“ sinonimą, galima vartoti ir žodį gars.
• Tai sinoniminis reikšmės „gandras“ žodis. Pagrindinis „gandro“ reiškmės žodis jotvingių kalboje yra gerwe.

Etimologija

Etimologija neaiški. Anot Z. Zinkevičiaus, tai skolinys iš vokiečių kalbų (žr. vidurinės vokiečių aukštaičių k. stork, vidurinės nyderlandų k. stork bei kitų baltiškų kalbų vedinius iš vokiečių kalbos: lietuvių k. starkus, latvių k. stārķis). Tačiau morfologiniu atžvilgiu šis žodis panašesnis į rytų slavų kalbų vedinius iš slavų prokalbės *stьrkъ: senosios rytų slavų k. стьркъ (stĭrkŭ), rusų k. стерк (sterk), стерх (sterx), стерех (stérex), ukrainiečių k. стерх (sterx). Atsižvelgus į visą tai, sunku įtikėti, jog jotvingių k. žodis sterkas yra skolinys iš vokiečių kalbos, juolab, kad istoriškai jotvingiai ir jų kalba buvo stipriai veikiami ne tik kryžiuočių ordino, bet ir rusėnų kunigaikščių. Tą patvirtina ir pirminė sterkas reikšmė – gervė.

Kategorijos

• Paukščiai

---