sumigus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumigus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumigęs, mot. g. sumigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumigęs	sumigę	sumigusi, sumigus	sumigusios	-	sumigę
kilm.	sumigusio	sumigusių	sumigusios	sumigusių	-	-
naud.	sumigusiam	sumigusiems	sumigusiai	sumigusioms	-	-
gal.	sumigusį	sumigusius	sumigusią	sumigusias	-	-
įnag.	sumigusiu	sumigusiais	sumigusia	sumigusiomis	-	-
viet.	sumigusiame	sumigusiuose	sumigusioje	sumigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumigusysis	sumigusieji	sumigusioji	sumigusiosios	-	-
kilm.	sumigusiojo	sumigusiųjų	sumigusiosios	sumigusiųjų	-	-
naud.	sumigusiajam	sumigusiesiems	sumigusiajai	sumigusiosioms	-	-
gal.	sumigusįjį	sumigusiuosius	sumigusiąją	sumigusiąsias	-	-
įnag.	sumigusiuoju	sumigusiaisiais	sumigusiąja	sumigusiosiomis	-	-
viet.	sumigusiajame	sumigusiuosiuose	sumigusiojoje	sumigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumigęs, mot. g. sumigusi.
• Skiemenys: su-mi-gus

sumigus

1. ta, kuri sumigo

Etimologija

<= sumigti, suminga, sumigo <= su- + migti, minga, migo

Antonimai

    sumigus: bendrai

nesumigus (lt)

Vertimai

  sumigus: bendrai

---

Padalyvis

sumigus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: sumingant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
sumingant	sumigus	sumigdavus	sumigsiant

• Skiemenys: su-mi-gus

sumigus

1. susijęs su veiksmu sumigti, suminga, sumigo <= su- + migti, minga, migo

Etimologija

<= sumigti, suminga, sumigo <= su- + migti, minga, migo

Antonimai

    sumigus: bendrai

nesumigus (lt)

Vertimai

  sumigus: bendrai

---