uosinis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

uosinis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. uosinis, mot. g. uosinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	uosinis	uosiniai, uosini	uosinė	uosinės	-	-
kilm.	uosinio	uosinių	uosinės	uosinių	-	-
naud.	uosiniam	uosiniams, uosiniam	uosinei	uosinėms, uosinėm	-	-
gal.	uosinį	uosinius	uosinę	uosines	-	-
įnag.	uosiniu	uosiniais	uosine	uosinėmis, uosinėm	-	-
viet.	uosiniame, uosiniam	uosiniuose, uosiniuos	uosinėje, uosinėj	uosinėse	-	-
šauksm.	uosini	uosiniai, uosini	uosine	uosinės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. uosinė.
• Skiemenys: uo-si-nis

uosinis

1. tas kuris iš uosio arba panašus į jį

Etimologija

<= uosis

Vertimai

  uosinis: bendrai

Anglų kalba: ashen (en)

---