vokiama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vokiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vokiamas, mot. g. vokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiamas	vokiami	vokiama	vokiamos	vokiama	-
kilm.	vokiamo	vokiamų	vokiamos	vokiamų	-	-
naud.	vokiamam	vokiamiems	vokiamai	vokiamoms	-	-
gal.	vokiamą	vokiamus	vokiamą	vokiamas	-	-
įnag.	vokiamu	vokiamais	vokiama	vokiamomis	-	-
viet.	vokiamame	vokiamuose	vokiamoje	vokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokiamasis	vokiamieji	vokiamoji	vokiamosios	-	-
kilm.	vokiamojo	vokiamųjų	vokiamosios	vokiamųjų	-	-
naud.	vokiamajam	vokiamiesiems	vokiamajai	vokiamosioms	-	-
gal.	vokiamąjį	vokiamuosius	vokiamąją	vokiamąsias	-	-
įnag.	vokiamuoju	vokiamaisiais	vokiamąja	vokiamosiomis	-	-
viet.	vokiamajame	vokiamuosiuose	vokiamojoje	vokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vokiamas.
• Skiemenys: vo-kia-ma

vokiama

1. ta, kurią vokia

Etimologija

<= vokti, vokia, vokė

Antonimai

    vokiama: bendrai

nevokiama (lt)

Vertimai

  vokiama: bendrai

---