werju

 Jotvingių kalba

Varis

Tarimas

• TFA: ['wér.ju]

Daiktavardis

werju (bev. g.)

1. varis ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „werju“ linksniavimas (9-oji (u) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		werju	werjū
K.		werjus	werjun̄
N.		werju	werjums
G.		werjun̄	werjun̄s
Įn.		werju	werjums
Vt.	Vi.	werjui	werjusu
	Kr.	werjun	werjusna
	Gr.	werjupi	werjuspi
	Ar.	werjup	werjump
Š.		werjun̄!	werjū!
* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Etimologija

Naujadaras. Susijęs su baltų-slavų prokalbės *varyas, iš indoeuropiečių prokalbės *wor-yo- (iš *wor- („virti, lydytis“)) arba *wer-yo- (iš *wer- („lenkti“)). Giminiškas prūsų k. wargien („varis“) ir auwerus („gargažė“), lietuvių k. varis, latvių k. varš.

Kategorijos

• Cheminiai elementai
• Metalai

---