Čibčų kalbos

Čibčų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos papliusios Sąsmaukos-Kolumbijos regione (nuo Hondūro iki šiaurės Kolumbijos). Nors kalbų šeima pavadinta jau išnykusios čibčų kalbos, vartotos muiskų centrinėje Kolumbijoje, vardu, manoma, kad ši kalbų šeima susiformavo ties dabartine Panamos-Kosta Rikos siena.

Čibčų kalbų paplitimo teritorija

Čibčų kalbos siūlomos jungti į hipotetinę čibčų kalbų makrošeimą, kuriai priklausytų dar kelios negausios Centrinės Amerikos indėnų kalbos (lenkų, šinkų, misumalpų).

Klasifikacija

• Aruakų kalbos
  • aruakų
  • kogujų
  • vivų (malajų, sankų)
  • kankuamų †
• Tikrųjų čibčų kalbos
  • čibčų (muiskų) †
  • uvų (tunebų)
    • Baro Negro tunebų
    • Vakarų tunebų
    • Angosturo tunebų
    • Vidurio tunebų
• Kofanų kalbos
  • kofanų^[1]
• Gvaimių kalbos
  • gvaimių (ngeberių, čirikių)
  • buglerių (bokotų, buglių)
• Kunų kalbos
  • San Blaso kunų
  • pasienio kunų
• Motilonų kalbos
  • barių (motilonų)
• Pajų kalbos
  • pečų (pajų)
• Ramų kalbos
  • ramų
  • malekų chaikų (gvatusų)
  • votų †
  • korobisių †
• Talamankos kalbos
  • bribrių
  • borukų (bronkų)
  • kabekarų
  • teribių
  • huetarų †
  • čanguenų †
• Neklasifikuotos
  • čimilų

Nuorodos

• Ethnologue klasifikacija

1. dabar dažniau laikoma izoliuota, o čibčų kilmės žodynas laikomas skoliniu