Baltų kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės. Baltų kalbų grupė iš kitų išsiskiria savo archajiškumu ir todėl yra tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų. Ją sudaro gyvosios lietuvių, latvių kalbos (kartais kaip atskira kalba išskiriama latgalių kalba, kuri taip pat laikoma latvių kalbos tarme) ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių, rytų galindų. Iš mirusiųjų baltų kalbų rašto paminklus paliko tik XVIII a. pradžioje išnykusi prūsų kalba.
- Nepainioti su Baltijos finų kalbų grupe ir baltų kalba.
Baltų kalbos | |
Paplitimas | Lietuva, Latvija |
---|---|
Kalbų skaičius | 2 |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė
|
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | rytų baltų, vakarų baltų |
Šiais laikais baltų (lietuvių ir latvių) kalbomis šneka daugiau nei 4,5 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose, taip pat emigracijos šalyse – JAV, Vakarų Europoje). Senovėje baltų kalbos buvo paplitusios platesniame areale ir jomis kalbama dab. Lenkijos šiaurės rytuose ir dab. Karaliaučiaus srityje bei Baltarusijos šiaurės vakaruose. Iki VII–VIII, o vietomis iki XII ar net XV a., baltų kalbomis buvo kalbama dar platesnėje teritorijoje rytuose – iki Volgos aukštupio, Okos baseine ir iki Dniepro bei Pripetės vidurupio.