Valų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti [kəmˈrɑːɨɡ], arba y Gymraeg, tarti [ə ɡəmˈrɑːɨɡ])[8] – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui. Valų kalba vartojama Didžiosios Britanijos vakaruose – Velse (val. Cymru), taip pat kitose Jungtinės Karalystės dalyse, valų išeivijos bendruomenėse Kanadoje, JAV, Argentinoje (Čubute), Australijoje bei kitose šalyse.
Valų kalba Cymraeg, y Gymraeg | |
Kalbama | Jungtinėje Karalystėje, išeivija Kanadoje, JAV, Argentinoje (Čubute), Australijoje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ― Velsas: 892 200 (2021 m., gimtoji ir antroji k.)[1] ― Anglija: 110 000 (2001 m.)[2] ― Kanada: 3885 (2011 m.)[3] ― JAV: 2235 (2009–2013 m.)[4] ― Argentina: 1500–5000 (2013 m.)[5] ― Australija: 1688 (2016 m.)[6] ― Škotija: 1189 (2011 m.)[7] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 266-a |
Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Velsas |
Prižiūrinčios institucijos | Valų kalbos komisaras, Velso vyriausybė |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | cy |
ISO 639-2 | wel (B), cym (T) |
ISO 639-3 | cym |
Pagal 2011 m. Įstatymą dėl valų kalbos, šiai kalbai Velse suteiktas oficialus statusas,[9] tokiu būdu bet kurioje Jungtinės Karalystės dalyje ji tapo vienintele teisiškai oficialia kalba, o anglų kalba lieka oficiali faktiškai. Ir valų, ir anglų kalbos yra oficialios Velso parlamente.[10] Velso vyriausybė planuoja, kad iki 2050 m. vališkai kalbės milijonas žmonių. Nuo 1980 m. išaugo mokinių, lankančių mokyklas, kuriose dėstoma valų kalba, skaičius, ir jų sumažėjo mokyklose, kurios yra dvikalbės ir kuriose dėstoma abiem kalbom.[11]
Valų kalbai būdinga diglosija – rašytinė ir šnekamoji kalba skiriasi.[8] Nebelinksniuojama, tačiau asmenavimas išsaugotas.
Šiais laikais iš visų keltų kalbų valų kalba turi daugiausia vartotojų.[12]