From Wikipedia, the free encyclopedia
Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina.
Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||
Apskritis | Šiaulių apskritis | ||||||
Administracinis centras | Šiauliai | ||||||
Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
Meras | Česlovas Greičius | ||||||
Gyventojų | 40 917[1] | ||||||
Plotas | 1 807 km² | ||||||
Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | 161 m | ||||||
Tinklalapis | siauliuraj.lt | ||||||
Vikiteka | Šiaulių rajono savivaldybėVikiteka |
Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.
Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos.
Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos, Paežerių.
Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[2]
56° 08′ 50″ | |||||||||||
22° 34′ 50″ |
|
23° 35′ 10″ | |||||||||
55° 43′ 50″ |
Šiaulių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
2001 m. gyventojų surašymas | |
2009 m. gyvenvietės | |
2011 m. gyventojų surašymas | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
2021 m. gyventojų surašymas |
Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dabartinės savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.
Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 m. prijungta didžioji dalis Kuršėnų rajono, dalis Užvenčio rajono ir Kelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduota Kelmės rajonui, 2 – Telšių rajonui. 1963 m. perduota dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 [3] nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.
2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos. 2023 m. Žaliūkės buvo prijungtos prie Šiaulių miesto.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 m. (Išsamiau) | 1143 | 36 apylinkės | ||
1954 m. (Išsamiau) | 19 apylinkių | |||
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1156 | 51 646 | 19 apylinkių | |
1962 m. | 1961 | 32 apylinkės | 1 miestas (Kuršėnai) | |
1963 m. (Išsamiau) | 13 apylinkių | |||
1967 m. | 1815 | 55 200 | ||
1970 m. (Išsamiau) | 1800 | 53 618 | 13 apylinkių | 1 miestas |
1972 m. (Išsamiau) | 1790 | 13 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai (Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Padubysys, Šakyna), 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
1976 m. (Išsamiau) | 1792 | 53 200 | 12 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
1979 m. (Išsamiau) | 51 609 | 11 apylinkių | 1 miestas, 579 kaimo vietovės | |
1987 m. (Išsamiau) | 1819 | 48 800 | 10 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 472 kaimai, 10 viensėdžių, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės |
1989 m. (Išsamiau) | 1819 | 50 242 | 10 apylinkių | 1 miestas, 498 kaimo vietovės |
2001 m. (Išsamiau) | 1807 | 51 620 | 9 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 7 miesteliai (Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna), 507 kaimai, 14 viensėdžių |
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m. | ||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[4] |
---|---|---|---|---|---|---|
55 745 | 53 618 | 51 609 | 50 242 | 51 620 | 50 479 | 44 332 |
2012 m. | 2014 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - |
43 374 | 42 217 | 41 584 | 41 221 | 43 745 | - | - |
2011 m. gyveno 44 332 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 51 620 žmonės:[6]
|
Savivaldybės teritorijoje yra:
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Sovietmečiu atstovaujamoji valdžia buvo Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta iš LKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija – LKP Šiaulių rajono komitetas.
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.