From Wikipedia, the free encyclopedia
Geranáinys [1] (blrs. Геранёны, rus. Геранёны) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, 2,5 km į pietvakarius nuo Krakūnų Lietuvos-Baltarusijos pasienio užkardos, 29 km į šiaurės vakarus nuo Vijos, prie plento Ašmena–Lyda. Yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Kolūkio ir apylinkės centras.
Geranainys blrs. Геранёны, rus. Геранёны | |
---|---|
Goštautų pilis (Kanutas Ruseckas, 1846 m.) | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Gardino sritis |
Rajonas | Vijos rajonas |
Įkūrimo data | 1403 |
Gyventojų | 1 500 |
Vikiteka | Geranainys |
Geranainys buvo vienos svarbiausių XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – Goštautų – tėvonija. Prieš ištekėdama už Žygimanto Augusto Geranainyse gyveno Barbora Radvilaitė, Stanislovo Goštauto našlė.
Pirmasis vietovardžio rašytinis paminėjimas datuojamas 1403 m., kryžiuočių kelių, šiuo atveju kelio vedančio iš Trobų iki Lydos, aprašymuose. Vietovė šiame dokumente vadinama Gastowtendorf, kaip Lietuvos didikų Goštautų rezidencija. Pirmasis dokumentuotas Geranainių savininkas – Petras Goštautas, paminėtas 1431 m., o 1433 m. jo brolis Jonas (Ivoška) Goštautas – Vilniaus vaivada. Rašytiniuose šaltiniuose Geranainys mieteliu pirmą kartą paminėti 1520 m., o 1613 m. kaip įtvirtinta vietovė (oppidum) pažymėti Tomo Makovskio sudarytame Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje.
Alberto Goštauto sūnus Stanislovas Goštautas 1537 m. gegužės 18 d. Geranainių pilyje vedė Barborą Radvilaitę, kuriai po jo mirties 1542 m. gruodžio 18 d. ir atiteko pilis. Pilyje ją, matyt, lankė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, kurio mylimiausia žmona ji tapo 1547 m., o 1550 m. gegužės 7 d. karūnuota Lenkijos karaliene.
Po Barboros Radvilaitės mirties pilis ir prie jos įsikūręs Geranainių miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Apylinkes valdė didžiojo kunigaikščio skiriami seniūnai, kurie į valstybės iždą nuo valdos mokėjo nustatytą mokestį. Dvaro pajamos buvo skiriamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės artilerijai išlaikyti, miestelyje veikė parako gamykla. 1641–1644 m. Geranainių seniūnu buvo Mikalojus Kiška. 1730 m. pijorai įsteigė mokyklą, bet jėzuitai netrukus ją uždarė. 1748 m. Geranainiams suteiktos Magdeburgo teisės. XIX a. buvo miestelis Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje.[2]
1922–1939 m. miestelį valdė Lenkija, 1939 m. jis priskirtas Baltarusijos TSR.[3]
Geranainių apylinkės priklausė lietuvių kalbos arealui. XVII a. – XVIII a. dėl karų, bado ir maro protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-gudų paribio ruože, ilgainiui suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla ir lenkėjanti Bažnyčia. 1787 m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. XIX a. pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos Žirmūnai–Trakeliai–Vija.[4]
1857 m. P. Kepeno duomenimis pusė miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė lietuviai, kiti buvo lenkai, kurių pusė – lietuvių kilmės. XX a. pradžioje lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti, kad apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 katalikų tik 300–400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo apylinkės šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje, kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes. XX a. septintame dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.