Goštautai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis. Giminė iškilo kunigaikščio Kazimiero laikais, kai 1440 metais suvaidino svarbų vaidmenį ponų tarybai perimant valdžią ir išrenkant trylikametį Jogailos sūnų didžiuoju kunigaikščiu. Šiai ponų tarybai vadovavo Jonas Goštautas, tuo metu buvęs Vilniaus vaivada.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Daugiau informacijos Kilmė, Pradininkas ...
Goštautai | |
---|---|
Kilmė | Nežinoma |
Pradininkas | Jonas Goštautas |
Laikotarpis | XIV-XVI a. |
Šalys | LDK |
Dvarai | Geranainys Milvydų dvaras |
Uždaryti
Garsiausias giminės atstovas – Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, I Lietuvos Statuto sudarytojas.