Higso bozonas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Higso bozonas (H0) – masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta dalelių fizikos standartiniame modelyje. Dalelė, kuri gali būti Higso bozonas, eksperimentiškai aptikta Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve, priklausančiame organizacijai CERN. Atradimas paskelbtas 2012 m. liepos 4 dieną. Šios naujosios dalelės savybės sutampa su teorinėmis Higso bozono savybėmis eksperimento paklaidų ribose[2], todėl galima teigti, kad atrastoji dalelė ir yra Higso bozonas. Kvantinis Higso laukas, kurio kvantas yra Higso bozonas, vaidina pagrindinį vaidmenį aiškinant kvarkų, elektros krūvį turinčių leptonų bei sunkiųjų W ir Z bozonų masės prigimtį.
Higso bozonas | |
Struktūra | elementarioji dalelė |
---|---|
Šeima | bozonas |
Statusas | hipotetinė |
Teorizuota | 1964 m., P. Higsas, F. Englertas, R. Broutas, G. S. Guralnikas, C. R. Hagenas ir T. W. B. Kiblis |
Atrasta | 2012 m. liepos 4 d. |
Simbolis | H0 |
Masė | 125.10±0.14 GeV/c2[1], |
Magnetinis momentas | {{{magnetinis momentas}}} |
Sukinys | 0 |
Higso bozonas taip pavadintas fiziko Peterio Higso, kuris 1964 m. atrado Higso mechanizmą,[3] garbei. Tais pačiais metais nepriklausomai nuo Peterio Higso, tokį patį rezultatą, tik kitais metodais pasiekė Fransua Anglerto ir Roberto Brauto bei Gerald Guralnik, Karlo Hageno ir Tomo Kiblio mokslininkų grupės[4][5]. Visi mokslininkai savo darbuose sugebėjo griežtai matematiškai paaiškinti, kaip Higso lauko laisvės laipsniai tampa sunkiųjų W ir Z bozonų laisvės laipsniais – jų mase.