Historia Augusta
From Wikipedia, the free encyclopedia
Historia Augusta (liet. „Augusto istorija“) – vėlyvas Romos imperatorių, jų jaunesniųjų kolegų, paskirtų įpėdinių ir uzurpatorių 117–284 m. biografijų rinkinys, parašytas lotynų kalba. Spėjama, kad jis sukurtas pagal panašų Svetonijaus veikalą „Dvylika cezarių“, tačiau pristatomas kaip šešių skirtingų autorių – bendrai vadinamų „Scriptores Historiae Augustae“ – darbų, parašytų Diokletiano ir Konstantino I valdymo laikotarpiu ir skirtų šiems imperatoriams ar kitiems svarbiems Senovės Romos asmenims, rinkinys. Išlikusį rinkinį sudaro trisdešimt biografijų.[1]
1698 m. „Historia Augusta“ leidimo viršelis iš Ettalio abatijos, Vokietija | |
Autorius | Nežinomas |
Žanras | Senovės Romos istorija |
Originalus leidimas | |
Pavadinimas | Historia Augusta |
Kalba | Lotynų |
Dėl tikrosios veikalo autorystės, tikrosios datos, patikimumo ir tikslo ilgą laiką ginčijosi istorikai ir mokslininkai nuo tada, kai 1889 m. Herman Dessau atmetė rankraštyje nurodytą datą ir autorystę. Pagrindinės problemos – šaltinių, kuriais remtasi, pobūdis ir tai, kiek turinio yra gryna fikcija. Pavyzdžiui, iš viso rinkinyje yra apie 150 tariamų dokumentų, tarp jų 68 laiškai, 60 kalbų ir pasiūlymų tautai ar senatui, 20 senatoriaus dekretų ir aklamacijų.
XXI a. antrojo dešimtmečio bendras istoriografinis sutarimas pritarė išvadai, kad egzistavo tik vienas autorius, rašęs IV a. pab. arba V a. prad., kuris buvo suinteresuotas į III a. imperatorių gyvenimą įtraukti tuometines laikotarpio problemas (politines, religines ir socialines). Be to, sutariama, kad autorius naudojo fiktyvius kūrinio elementus, kad sudėtingame alegoriniame žaidime išryškintų nuorodas į kitus publikuotus veikalus, pavyzdžiui, į Ciceroną ir Ammijaną Marceliną.[2] Nepaisant galvosūkių, tai vienintelis ištisinis pasakojimas lotynų kalba apie didžiąją savo laikotarpio dalį, todėl jis nuolat iš naujo vertinamas. Šiuolaikiniai istorikai nelinkę jo atsisakyti kaip unikalaus galimos informacijos šaltinio, nepaisant akivaizdaus jo nepatikimumo daugeliu atžvilgiu.[3]