Izmiras

Izmiras – miestas vakarų Turkijoje, prie Egėjo jūroje esančios Izmiro įlankos. Tris milijonus gyventojų turintis miestas yra trečias pagal dydį Turkijoje bei to paties pavadinimo provincijos admnistracinis centras. Antrasis pagal dydį šalies uostas (po Stambulo).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Izmiras turk. İzmir
Izmiras
Izmiras 38°25′0″ š. pl. 27°7′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Turkija
Provincija	Izmiro provincija
Gyventojų (2010)	3 245 069
Plotas	11,973 km²
Tankumas (2010)	271 032 žm./km²
Altitudė	30 m
Vikiteka	Izmiras
Kirčiavimas	Izmìras

Tarptautinis oro uostas. Išvystyta maisto, tekstilės, mašinų gamybos pramonė. Universitetas. Yra senovės šventyklos liekanos (VII a. pr. m. e.), Tantalo karstas, citadelės sienos ir vartai (graikų laikotarpis), agora (II a.), mečetės.

Istorija

Antika

Iki graikų dabartinio Izmiro teritorijoje III tūkst. pr. m. e. Bayrakli miesto dalyje jau buvo gyvenvietė. IX a. pr. m. e. eoliečiai iš Kofono čia įkūrė įtvirtintą gyvenvietę. VIII a. ją užėmė jonėnai iš Kolofono ir išplėtė iki polio.

Antikos laikais vadinosi Smirna (gr. Σμύρνη). Manoma, kad senojoje Smirnoje VIII–VII a. kūrė Homeras.

Apie 600 m. pr. m. e. senąją Smirną sugriovė Lidijos karalius Aliatas II. Per vėlesnius tris šimtmečius čia tebuvo nereikšminga gyvenvietė. Tik IV a. pr. m. e. pabaigoje Smirna įkurta iš naujo, kai Antigonas I Vienaakis už 3,5 km į pietvakarius nuo senojo miesto šalia akropolio kalno Pago pastatė naują gyvenvietę (dabartinis Izmiro centras), kuri greitai įgavo polio statusą. Antigono įkurtas uostas tapo Smirnos vystymosi pagrindu ir ji tapo vienu turtingiausių Azijos prekybos miestų. Smirna buvo priimta į Jonijos sąjungą kaip 13-tas narys. Kare prieš Antiochą III Smirna palaikė nugalėtoją, Romą.

43 m. pr. m. e. mieste apsistojo vienas iš Julijaus Cezario žudikų Gajus Trebonijus. Romos konsulas Publijus Kornelijus Dorabela užėmė Smirną, įsakė nužudyti Trebonijų ir sugriauti kai kuriuos miesto kvartalus. Stipriai miestą apgriovė 178 ir 180 m. e. m. žemės drebėjimai.

Vėlyvoji Antika – Bizantija

Smirna buvo svarbus pasaulio krikščionybės centras. Nuo 395 m. priklausė Bizantijos imperijai. 654 m. miestą užpuolė arabai, 672–673 jie net laikinai užėmė miestą. 1344 m. miestą užėmė joanitų ordino riteriai. 1402 m. Smirną užėmė Tamerlanas. Bizantijai praradus didžiosios Mažosios Azijos dalies kontrolę Smirną 1424 m. užėmė osmanai.

Osmanų imperija

Seldžiukų ir Osmanų imperijos laikais Smirna buvo svarbus prekybos centras, garsėjo kilimų prekyba. Kadangi valdant osmanams miesto gyventojų dauguma liko krikščionys, musulmonai miestą kartais vadino Gavur İzmir (netikinčiųjų Izmiras). Mieste gyveno stačiatikiai krikščionys (graikai ir bulgarai), armėnai, turkai, žydai bei vakariečiai krikščionys (katalikai). Kiekviena gyventojų grupė turėjo savo miesto rajoną.

Mieste rezidavo generalgubernatorius, metropolitas, taip pat katalikų, graikų ir armėnų arkivyskupai.

1828 m. Konstantinas Fotinovas čia atidarė pirmąją pasaulietinę bulgarų mokyklą. Smirnos gyventojai bulgarai buvo ištremti per Balkanų karus (1912–1913 m.).

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje mieste daugiausia gyveno graikai ir turkai (pagal archyvinius duomenis 1918 m. čia buvo 155 000 graikų stačiatikių, 44 000 turkų, 21 000 žydų, 10 000 armėnų, 50 000 užsieniečių – daugiausia britų, prancūzų, vokiečių ir italų).

Po 1923 m. Graikų-turkų gyventojų apsikeitimo^[1] miestas tapo išskirtinai turkiškas musulmoniškas.

Sportas

Futbolas

• Konak Belediyespor – moterų futbolo klubas, šalies čempionių komanda.
• Göztepe AŞ
• Altay SK İzmir
• Karşıyaka SK
• Bucaspor
• Paniṓnios GSS (iki 1922 m.)
• GS Apóllōn Smýrnīs (iki 1922 m.)

Šaltiniai

1. Graikija ir Turkija – Konvencija dėl apsikeitimo Graikijos ir Turkijos gyventojais ir protokolas, pasirašytas Lozanoje, 1923 m. sausio 30 d.

Nuorodos

• Izmiro portalas (anglų k.)