Kaltanėnai

Kaltanėnai – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis yra kelių 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys ir 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina sankryžoje. Pro Kaltanėnus nutiestas Utenos–Švenčionėlių geležinkelis. Veikia biblioteka, paštas (LT-18028), turizmo ir pramogų centras „Prie Žeimenos“, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras (buvusi pagrindinė mokykla).

Daugiau informacijos Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ...

Kaltanėnai

55.253°š. pl. 25.993°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė

Seniūnija

Kaltanėnų seniūnija

Gyventojų

190

Vikiteka

Kaltanėnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kal̃tanėnai
Kilmininkas:	Kal̃tanėnų
Naudininkas:	Kal̃tanėnams
Galininkas:	Kal̃tanėnus
Įnagininkas:	Kal̃tanėnais
Vietininkas:	Kal̃tanėnuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Колтыняны^[2]

Uždaryti

Manoma, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai.^[3]

Kaltanėnai įsikūrę Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena, abipus Žeimenos upės. Miestelis įeina į Aukštaitijos nacionalinio parko ribas. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.

Prie Kaltanėnų, Degutinės miške, yra 6 pilkapiai, kurių sampilai 10–18 m skersmens, 0,6–1,5 m aukščio, jų forma būdinga IX a.–XII a.

Kaltanėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo XV a. ketvirto dešimtmečio, kai Ldk Žygimantas Kęstutaitis juos padovanojo didikams Narbutams. 1512 m. minimas Kaltanėnų dvaras, XVII a. pradžioje – miestelis. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įkurtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1797–1804 m. prie vienuolyno veikė apskrities, nuo 1804 m. pradinė mokykla. Per 1654–1667 m. karą bažnyčia sudegė, 1696 m. atstatyta. 1740–1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine.

XIX a. 2-ojoje pusėje Kaltanėnai garsėjo galvijų ir arklių turgumi. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Kaltanėnuose organizavo kun. J. Burba (mirė ir palaidotas Kaltanėnuose), knygnešius rėmė ir slaptą lietuvių mokyklą įkūrė K. Baužys. XIX a. Kaltanėnai buvo miestelis Švenčionių apskrities Labanoro valsčiuje.^[4]

1895–1899 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys–Adutiškis–Švenčionys–Švenčionėliai–Utena–Panevėžys, įrengta Kaltanėnų geležinkelio stotis. 1905 m. vyko anticarinės demonstracijos. 1920–1939 m. Kaltanėnai priklausė Lenkijai. Jos valdžia 1922 m. uždarė „Ryto“ draugijos mokyklą, varžė lietuvių kunigų veiklą. 1922 m. gyventojai lietuviai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, 1928 m. – Lenkijos seimo rinkimus. Nuo 1936 m. lietuvių kultūros veiklą plėtojo „Ryto“ draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai. 1940 m. įsteigta biblioteka, ambulatorija.

Po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[5]

2012 m. vasario 20 d. patvirtintas Kaltanėnų herbas.

Daugiau informacijos Administracinis-teritorinis pavaldumas ...

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Labanoro valsčius	Švenčionių apskritis
1929–1939 m.	Kaltanėnų valsčiaus centras	Švenčionių apskritis
1939–1941 m.		Švenčionėlių apskritis
1941–1950 m.		Švenčionių apskritis
1950–1959 m.	Kaltanėnų apylinkės centras	Švenčionėlių rajonas
1959–1995 m.	Kaltanėnų apylinkės centras	Švenčionių rajonas
1995–	Kaltanėnų seniūnijos centras	Švenčionių rajono savivaldybė

Uždaryti

Kaltanėnai nuo bokšto

Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Kaltanėnų linijinio plano miestelio senoji dalis Žeimenos upės dešiniajame krante susiklostė XVI a. – XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Neogotikinėje vienbokštėje Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje, pastatytoje 1909 m., (archit. Antonas Filipovičius-Dubovnikas) yra du vertingi vėlyvojo baroko altoriai (abu XVIII a., manoma, perkelti iš 1740–1767 m. statytos bažnyčios).

XIX a. pirmosios pusės – XX a. pirmosios pusės dvaro sodyboje išliko medinis dviaukštis svirnas, statytas apie 1838 m., turi klasicizmo bruožų.^[6]

Išliko XIX a. įkurto parko fragmentų. 2004 m. pastatytas Kryžius Kaltanėnų valsčius kovotojams, čia palaidoti keli Lietuvos partizanai. Nudžiūvęs Kaltanėnų ąžuolas – sunykęs gamtos paminklas.

1738 m. miestelyje gyveno 18, 1795 m. – 24 šeimos.

Daugiau informacijos 1865 m.*, 1897 m.sur. ...

1865 m.*^[2]	1897 m.^sur.	1905 m.^[7]	1931 m.^[8]	1929 m.	1959 m.^sur.^[9]	1977 m.^[10]
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
201	202	155	289	229	357	278
1979 m.^sur.^[11]	1985 m.^[12]	1989 m.^sur.^[13]	2001 m.^sur.^[14]	2011 m.^sur.^[15]	2021 m.^sur.	-
288	301	282	282	204	190	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Uždaryti

Kaltanėnai – įdomi vietovė liaudies kultūros požiūriu. Šių apylinkių liaudies kūryba seniai domimasi. Apylinkių tautosaką tyrinėjo švietėjas Jonas Burba (1853–1915; palaidotas Kaltanėnų kapinėse). Tarmę tyrinėjo žymus kalbininkas ir etnografas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eduardas Volteris (1856–1941). 1928 m. šiose apylinkėse dirbo suomių tautosakininkas prof. Viljas Mansika (1884–1947). Etnografai, tautosakininkai atranda čia turtingą kūrybos patirtį: darbų išmanymą, liaudies žodinės kūrybos.

[1]
Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
[2]
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl.
[3]
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 80
[4]
Kołtyniany (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 294 psl. (lenk.)
[5]
Algimantas Miškinis. Kaltanėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 232 psl.
[6]
Algimantas Miškinis. Kaltanėnai. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 6. Vilnius, 1983 m.
[7]
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
[8]
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
[9]
Kaltanėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 31 psl.
[10]
Kaltanėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 222 psl.
[11]
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
[12]
Algimantas Miškinis ir kt. Kaltanėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 189
[13]
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
[14]
Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
[15]
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Kaltanėnų šnektos žodynas (sud. Angelė Vilutytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. – 460 p. – ISBN 978-609-411-019-1
Kaltanėnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 739 psl.
Kaltanėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 189