Panevėžio–Pastovių siaurasis geležinkelis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Panevėžio–Pastovių siaurasis geležinkelis – buvęs 750 mm vėžės siaurasis geležinkelis, jungęs Panevėžį su Pastovimis (Baltarusija). Dar buvo žinomas kaip Švenčionių siaurasis geležinkelis,[2] o XX a. tarpukariu, kai Vilniaus kraštas buvo okupuotas Lenkijos, lietuviškoji dalis buvo žinoma kaip Panevėžio–Saldutiškio geležinkelis.
Šiuo metu naudojama tik dalis istorinio ruožo – Panevėžio–Rubikių siaurasis geležinkelis, jį eksploatuoja įmonė „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.
Remove ads
Istorija
.jpg)
Rusijos imperijai nutiesus plačiųjų geležinkelių tinklą (dabartinę Lietuvos teritoriją kirto Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Liepojos–Romnų geležinkelis), imtasi statyti privežamuosius siauruosius geležinkelius. 1894 m. birželio 27 d. Pirmoji privažiuojamųjų kelių bendrovė, kuriai vadovavo Saldutiškio dvaro dvarininko A. Jaloveckio sūnus Boleslovas Jaloveckis, gavo caro valdžios leidimą tiesti ir eksploatuoti Panevėžio–Pastovių siaurojo geležinkelio liniją.[3] 1895 m. lapkričio 11 d. atidaryta pirmoji linijos atkarpa Švenčionėliai–Pastovys (70,4 km),[4] joje prasidėjo reguliarus traukinių eismas. Tai buvo pirmoji 750 mm vėžė Rusijos imperijoje.[5]
1897 m. pradėta tiesti 144 km ilgio Panevėžio–Švenčionėlių atkarpa, kurioje įrengtos Troškūnų ir Utenos geležinkelio stotys, 4 platformos, 5 prasilenkimo keliai. Atkarpoje įrengtos 39 akmeninės pralaidos, pastatyti 99 mediniai tiltai per upes ir kelius, didžiausias iš jų – apie 100 m ilgio Anykščių geležinkelio tiltas. Šalia Švenčionėlių įrengtas viadukas virš Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio. Pabėgiai buvo dedami mediniai.[6] Darbinių traukinių eismas atkarpa prasidėjo 1899 m. rugsėjo 28 d., oficialus atidarymas įvyko 1901 m. gegužės 13 d.[7][8] Tiesimo darbams finansuoti išleistos 1,7698 mln. rublių emisijos, 100 rublių vertės akcijos-obligacijos, užtikrinančios 5 proc. kasmetinį pelną. Akcijas-obligacijas be kitų pasirašė ir B. Jaloveckis.[1] Iš viso Panevėžio–Pastovių ruožo statybos kainavo 4,3 mln. rublių.[9] Ruožas daugiausia naudotas medienai iš smarkiai kertamų Rytų Lietuvos miškų vežti.[10]
Iš viso Panevėžio–Pastovių geležinkelio ilgis siekė 215 km, jame buvo įrengtos 22 stotys.[11][12] Geležinkelio nutiesimas paskatino aplinkinių gyvenviečių urbanizaciją, prekybos vystymąsi.[4] Be keleivių geležinkeliu gabenta mediena, linų pluoštas, maisto pramonės žaliavos ir produktai.[1] Geležinkelio riedmenis prižiūrėjo ir remontavo du depai – Švenčionėliuose (12 vietų) ir Panevėžyje (2 vietų), riedmenų ūkį sudarė 15 garvežių, 112 krovininių vagonų, 58 keleiviniai vagonai, 6 pašto vagonai, 154 krovinių platformos. 1903 m. pervežta 65 tūkst. tonų krovinių ir 40,6 tūkst. keleivių,[13] 1911 m. – 19,5 tūkst. tonų miško ir apie 5 tūkst. tonų grūdų.[14]
1919 m. birželio 2 d. iš Panevėžio į Uteną išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos siaurojo geležinkelio traukinys.[15] 1920 m. lenkams okupavus Vilniaus kraštą iki Kaltanėnų, paskutinė Lietuvos teritorijoje likusi geležinkelio stotis buvo Kiauneliškyje, o bėgiai tarp Kiauneliškio ir Švenčionėlių nuardyti.[8] 125 km ilgio reisas Panevėžys–Kuktiškės tuo metu kelyje užtrukdavo 4 valandas.[1] XX a. 4-ajame dešimtmetyje Pirmoji privažiuojamųjų kelių bendrovė bylinėjosi su Lietuvos Respublika dėl atlyginimo už neteisėtą Panevėžio–Saldutiškio linijos perėmimą ir eksploatavimą, Lietuvos interesus čia gynė Mykolas Riomeris.[16]
1939 m. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, atkarpa Kiauneliškis–Švenčionėliai atstatyta per tris rudens savaites, pastatyti tiltai per Kiauną (45 m ilgio) ir Žeimeną (35 m ilgio), 35 m ilgio viadukas. Tiesimo darbus padėjo atlikti savanoriai talkininkai iš Kurklių, Antaliedės, Peliagrindos, Mykoliškių ir kitų kaimų. Traukinių eismas visame Panevėžio–Švenčionėlių ruože atnaujintas 1939 m. lapkričio 24 d.[17]
1937–1938 m. nutiestas 750 mm vėžės ruožas Panevėžys–Joniškėlis. XX a. pradžioje buvo numatytas ruožas Troškūnai–Ukmergė, tačiau jis liko neįgyvendintas.[15] 1940 m. Švenčionėlių stotis turėjo aštuonis siaurajai vėžei pritaikytus garvežius.[18]
1972–1974 m. 50 km ilgio atkarpa Utena–Švenčionėliai buvo perdaryta į 1520 mm vėžę.[19][20] Pradėtas ir 92,8 km ilgio atkarpos Panevėžys–Utena perdarymas, numatyta sąmatinė projekto vertė – 27 mln. rublių.[21] 1972 m. gruodį iš Švenčionėlių išvyko paskutinis siaurojo geležinkelio traukinys, 1973 m. pradėta ardyti bėgius.[18] Neperdaryta geležinkelio dalis (Švenčionėliai–Pastovys) išardyta kaip nenaudinga, pakeičiant krovinių ir keleivių vežimą autotransportu.[19][15] Geležinkelio ruožas Utena–Anykščiai buvo išardytas, pradėti plačiojo geležinkelio tiesimo darbai atskiruose ruožuose. 1975 m. sausį atidarytas atnaujintas ruožas.[22] Beveik pilnai buvo nutiestas kelių kilometrų ruožas nuo Utenos plačiojo geležinkelio stoties su dviem viadukais virš automobilių kelių ir tiltu, pakloti bėgiai, tačiau geležinkelio tiesimo darbai sustojo ir 1992 m. ruožas išardytas.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo naudojamas liko Panevėžio–Rubikių originalios vėžės ruožas, naudotas kvarcinio smėlio ir keleivių pervežimui. 1987 m. vasarą ruože Anykščiai–Rubikiai kursavo jaunųjų geležinkelininkų aptarnaujamas traukinys „Nykštukas“, savo veiklą baigęs po kelių vasarų dėl finansavimo stygiaus.[19] 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas Panevėžio–Rubikių ruože, 2001 m. kovo 24 d. atšaukti ir reguliarūs šio ruožo keleiviniai reisai.[23][1] Tų pačių metų kovo 25 d. nutrauktas keleivinių traukinių eismas Utenos–Švenčionėlių atkarpoje.[24]
Remove ads
Stotys
- Panevėžio–Rubikių siaurasis geležinkelis (išlikusi originali 750 mm vėžė, vyksta pramoginiai reisai):
- Panevėžio geležinkelio stotis, 2014 m. atkurta senoji siaurojo geležinkelio stotis
- Taruškų geležinkelio stotelė
- Rekstino miškas
- Bajoriškiai
- Raguvėlės geležinkelio stotis
- Surdegio geležinkelio stotis
- Vašuokėnų geležinkelio stotelė
- Troškūnų geležinkelio stotis
- Pagojės geležinkelio stotelė
- Anykščių geležinkelio stotis
- Žažumbrio geležinkelio stotelė
- Bičionių geležinkelio stotelė
- Rubikių geležinkelio stotis
- Rubikių–Utenos atkarpa (išardyta):
- Rubikių geležinkelio stotis
- Trumbatiškio geležinkelio stotis
- Stabulankių geležinkelio stotelė
- Utenos siaurojo geležinkelio stotis (priklauso Utenos kraštotyros muziejui, yra išlikęs vandentiekio bokštas)[25]
- Utenos–Švenčionėlių geležinkelio atkarpa (1972–1974 m. perdaryta į 1520 mm vėžę, keleivinis susisiekimas nutrauktas 2001 m.):
- Utenos siaurojo geležinkelio stotis
- Degulių geležinkelio stotis, pastatyta 1937 m.[8]
- Kuktiškių geležinkelio stotis, sudegusi 1944 m.[8]
- Saldutiškio geležinkelio stotis
- Kiauneliškio geležinkelio stotis
- Kaltanėnų geležinkelio stotis
- Švenčionėlių geležinkelio stotis, kurioje siaurojo geležinkelio stotis neišlikusi[18]
- Švenčionėlių–Pastovių atkarpa (išardyta):
Remove ads
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads