Karintijos kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Karintijos kunigaikštystė arba Karintijos hercogystė (vok. Herzogtum Kärnten slovėn. Vojvodina Koroška) – kunigaikštystė, egzistavusi 976–1804 ir 1816–1918 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai, Habsburgų monarchijai. Didžiąją dalį istorijos jos teritorija apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija (Karintijos žemė) ir Slovėnija (istorinis Karintijos regionas).
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
Herzogtum Kärnten Karintijos kunigaikštystė | |||||
Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė (976–1804) Austrijos imperijos kunigaikštystė (1815–1867) Austrijos-Vengrijos kunigaikštystė (1867–1918) | |||||
| |||||
| |||||
Kunigaikštystė Habsburgų monarchijoje | |||||
Sostinė | Sankt Veit an der Glanas (iki 1518), Klagenfurtas (nuo 1518) | ||||
Kalbos | lotynų, vokiečių | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Karintijos kunigaikščiai | |||||
976–978 (pirmasis) | Henrikas I | ||||
1590–1637 (paskutinis atskiras) | Ferdinandas II | ||||
Era | viduramžiai, naujieji laikai | ||||
- Įkurta | 976 m., 976 | ||||
- Atiteko Austrijai | 1918 m. | ||||
Uždaryti