Kaštelionas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kaštelionas (pranc. châtelains, lenk. kasztelan) – pilies ir aplinkinės teritorijos valdytojas arba valdovas.[1] Žodis kilęs is lotynų kalbos žodžio castellanus, giminingo žodžiui castellum 'pilis'.
Kaštelionas pilies valdytojas paprastai valdydavo pilį, kurioje nereziduodavo valdų savininkas, piliai priklausančią aplinkinę teritoriją.
Kai kuriose V. Europos šalyse (pvz., dabartinės Prancūzijos teritorijoje) buvo laikotarpis, kai pilių valdytojai tapo faktiškai savarankiškais valdytojais, ir šis titulas buvo paveldimas. Tokius valdytojus kartais vadina šatelenais (prancūziškas terminas), o tokias valdas – šatelenijomis. Šatelenai paprastai būdavo aukštesnio rango feodalo vasalais, tačiau pasitaikydavo ir šatelenų, kurie buvo visiškai nepriklausomi.