Latežeris (Druskininkai)

Latežeris – gatvinis kaimas Druskininkų savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Druskininkų, šiauriniame Latežerio ežero krante, Dainavos girios (Kermušijos, Latežerio, Naujasodžio miškų) apsuptyje. Per kaimą teka Nemuno intakas Ratnyčėlė, eina kelias  5003  Varėna–Marcinkonys–Druskininkai .

Latežeris
[[Vaizdas:Latežeris, ūlyčia.JPG|{{#if:270|270px]] Tradicinė Latežerio ūlyčia
Latežeris
53.989°š. pl. 24.097°r. ilg. / 53.989; 24.097 (Latežeris)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Druskininkų savivaldybė
Seniūnija	Viečiūnų seniūnija
Gyventojų (2021)	47
Vikiteka	Latežeris (Druskininkai)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Lãtežeris Kilmininkas: Lãtežerio Naudininkas: Lãtežeriui Galininkas: Lãtežerį Įnagininkas: Lãtežeriu Vietininkas: Lãtežeryje
Istoriniai pavadinimai	lenk. Łot-Jezioro[2]

Yra Kauno medicinos universiteto poilsiavietė, kaimo turizmo sodyba „Latkrantė“.^[3] Veikia girininkija.

Architektūra

Latežeris yra architektūros paminklas, gatvinis kaimas, savaimingai susiklostęs XIX a. viduryje. Būdingos dvipusės, netaisyklingo plano sodybos su 4–7 pastatais. Palei šiek tiek vingiuotą pagrindinę gatvę šonu į ją stovi viengalės arba dvigalės pirkios, netoli jų – svirnai, prie gatvės arba sklypų gilumoje – tvartai ir kluonai. Išliko vertingų XIX a. viduryje- XX a. pirmosios pusės apvalių arba tašytų rąstų pastatų (dvigalių ir viengalių pirkių, svirnų, kluonų, tvartų).^[4]XIX a. pab. – XX a. pr. pirkios iš tašytų rąstų, apkaltų lentomis, svirnai su keturstulpiais galiniais priesvirniais arba užlomis, pastatyti ant kertinių akmenų arba stulpelių. Kluonai nedideli, dvišlaičiais gegninės konstrukcijos stogais, su šoninėmis durimis.

Istorija

Kaimas išsivystė iš dviejų sodybų, 1812–1814 m. įkurtų buvusiame valdiškame miške. Pirmą kartą paminėtas 1820 m. 1861–1868 m. ir 1921 m. (pagal J. Maliukevičiaus sudarytą planą) nustatytos kaimo ribos. XX a. pr. minimas kaip apyrubė Gardino apskrities Sabalėnų valsčiuje.^[5]

Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 75 žmonės, iš kurių visi užsirašė lietuviais.^[6] Tarybiniais metais Latežeris priklausė Ratnyčios apylinkei^[7].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1955 m.	Ratnyčios apylinkė, Druskininkų rajonas
1955–1995 m.	Ratnyčios apylinkė, Varėnos rajonas
1995–2000 m.	Ratnyčios seniūnija, Varėnos rajonas
nuo 2001 m.	Viečiūnų seniūnija, Druskininkų savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[8]	1921 m.[9]	1959 m.sur.[10]	1970 m.sur.[11]	1979 m.sur.[12]	1985 m.[13]
65	75	66	82	57	60
1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2014 m.[17]	2021 m.sur.[18]	-
45	32	35	40	47	-

Žymūs žmonės

Iš Latežerio kaimo yra kilęs klebonas Klemensas Maliukevičius (1876–1934 m.).

Galerija

• 
  Latežeris. Įvažiavimas nuo Druskininkų
• 
  Kalva su koplytstulpiais
• 
  Latežeris, kelias iš Druskininkų
• 
  Medinių skulptūrų parkas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m. Archyvuota kopija 2007-03-06 iš Wayback Machine projekto.
3. „Poilsis - sodyba Latkrantė šalia Druskininkų prie ežero“. prieezero.lt. 2023-09-12. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
4. Latežeris 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 562 psl.
5. Łot Jezioro. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 274 psl. (lenk.)
6. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
7. Kazys Šešelgis. Latežeris 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 483-484
8. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
9. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
10. Latežeris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 293 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Kazys Šešelgis. Latežeris 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 483
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. „Druskininkų savivaldybė - Istorija“. druskininkai.lt. 2014-06-25. Suarchyvuotas originalas 2015-07-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.