Lenkijos istorija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lenkijos istorija ištakos siekia slavų migracijų laikotarpį, kurio metu ankstyvaisiais viduramžiais buvo įkurtos nuolatinės slavų gyvenvietės Lenkijos teritorijoje.[1] Pirmoji valdančioji dinastija Piastai susikūrė X amžiuje suvienijus slavų genčių žemes. Kunigaikštis Meška I (mirė 992 m.) laikomas faktiškuoju Lenkijos valstybės įkūrėju ir plačiai žinomas dėl Vakarų krikšionybės priėmimo po savo krikšto 966 m. Lenkijos Kunigaikštystė formaliai tapo viduramžių karalyste 1025 m., valdant Meškos sūnui Boleslovui I Narsiajam, žinomam savo užkariavimais. Greičiausiai sėkmingiausias Piastų karalius buvo paskutinysis dinastijos valdovas Kazimieras III Didysis, valdęs ekonominio klestėjimo ir teritorinio išsiplėtimo laikotarpiu ir miręs 1370 m. be vyriškosios lyties palikuonių. Jogailaičių dinastijos valdymo metu XIV-XVI a. Lenkija suartėjo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, Lenkijoje vyko kultūrinis atgimimas, o teritorinė ekspansija buvo vainikuota 1569 m. unijos su Lietuva.
Lenkijos istorija |
Germanija |
Slavų Germanija: |
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai |
Lenkijos karalystė (Piastai) |
Lenkų kunigaikštystės |
Jogailaičiai |
Abiejų Tautų Respublika |
ATR padalijimai |
Prūsijos karalystė |
Varšuvos kunigaikštystė |
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva |
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas) |
Antroji Respublika |
Trečiasis Reichas |
Socialistinė Lenkija |
Trečioji Respublika |
Istoriniai regionai |
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė |
Susikūrusi Abiejų Tautų Respublika pradiniame etape išgalėjo išlaikyti Jogailaičių valdymo laikotarpiu pasiektą klestėjimą, o jos politinė sistema transformavosi į unikalią kilmingųjų demokratiją. Nuo XVII a. vidurio didelė valstybė išgyveno nuosmūkį, kurį sukėlė sekinantys karai ir politinės sistemos erozija. Reikšmingos vidinės reformos pradėtos įgyvendinti XVIII a. pabaigoje, ypač priėmus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, tačiau kaimyninės valstybės neleido tęsti reformas. Abiejų Tautų Respublika išnyko 1795 m. po keleto invazijų ir valstybės teritorijos dalybų tarp Rusijos imperijos, Prūsijos karalystės ir Austrijos Habsburgų monarchijos. 1 Nuo 1795 m. iki 1918 m. nebuvo jokios tikrai nepriklausomos Lenkijos valstybės, nors buvo stiprus lenkų pasipriešinimo judėjimas. Pos paskutinio nesėkimgo sukilimo prieš Rusijos imperiją 1863 m. lenkų nacija savo identitetą saugojo per švietimo iniciatyvas ir "organinio darbo" programą, kuria siekta modernizuoti ekonomika ir visuomenę. Galimybė atkurti nepriklausomybę atsirado tik po Primojo pasaulinio karo, kai visos trys Lenkiją pasidalinusios imperijos buvo susilpnintos karo ir revoliucijos.
Antroji Lenkijos respublika, sukurta 1918 m., gyvavo iki 1939 m., kai ją sunaikino nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Lenkijos okupacijos laikotarpiu nuo 1939 iki 1945 m. žuvo milijonai lenkų piliečių, okupacinė vokiečių valdžia lenkus, kitus slavus, žydus ir čigonus laikė nepilnaverčiais žmonėmis. Paskutiniasias dvi grupes nacių valdžia siekė fiziškai sunaikinti per trumpą laiką, o slavai turėjo būti naikinami ir pavergiami vykdant Generalinį planą "Rytai" (Generalplan Ost). Viso karo metu tebefunkcionavo Lenkijos vyriausybė tremtyje ir lenkai prisidėjo prie sąjungininkų karinių kampanijų Vakarų ir Rytų frontuose. Sovietų Raudonoji Armija privertė vokiečių atsitraukti iš Lenkijos per 1944 ir 1945 m. kampanijas, Lenkijoje buvo sukurtas sovietų satelitinis komunistinis režimas, nuo 1952 m. žinomas kaip Lenkijos Liaudies Respublika.
Dėl sąjungininkų sutartų teritorinių pasikeitimų po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos geografinis centras pasistūmėjo į vakarus ir naujoji Lenkija prarado savo prieškarinį multietninį pavidalą, kai įvairios jos etninės mažumos buvo sunaikintos, ištremtos ir priverstinai repatrijuotos. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kilęs reformų judėjimas Solidarumas taikiu būdu perėmė valdžią iš komunistinio rezimo ir ėmėsi reformuoti valstybę į kapitalistinę rinkos ekonomiką ir liberalią parlamentinę demokratiją. Taip 1989 m. susikūrė šiuolaikinė Lenkijos valstybė - Trečioji Lenkijos respublika.